Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija buvo įkurta 1956 m. Pirmoji galerijos ekspozicija veikė 1956-1989 m. Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. 1994 m. galerija buvo perkelta į restauruotus Lietuvos didikų Chodkevičių rūmus. Galerijos atidarymas įvyko 1994 m. gegužės 18 d.

  Šioje vietoje Lietuvos didikai ir Šv. Romos imperijos grafai Chodkevičiai savo rezidenciją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje kurti pradėjo XVII a., nuolat plėsdami valdas ir perstatydami rūmus. 1754-1762 m. rūmų ansamblis rekonstruotas pagal architekto A. Virenerio projektą. XVIII-XIX a. rezidencija Chodkevičių ne kartą buvo nuomojama. XIX a. pirmoje pusėje rūmai buvo perstatyti architekto T. Tišeckio. Po šios rekonstrukcijos rūmai tapo viena didžiausių ir puošniausių Vilniaus aristokratų rezidencijų. Ji įgavo vėlyvojo klasicizmo formas. Buvo suformuotas reprezentacinis vidinis kiemas. Nuo to laiko nedaug tepakitę, kelis kartus restauruoti Chodkevičių rūmai, tapę Vilniaus paveikslų galerija, yra vienas įspūdingiausių klasicizmo stiliaus ansamblių Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Ypač vertingas yra rūmuose išsaugotas puošnus istorinis klasicizmo interjeras - Vilniaus paveikslų galerijos reprezentacinės salės. Jose, tęsiant europinės aristokratinės kultūros tradicijas, nuolat rengiami klasikinės muzikos koncertai, poezijos vakarai, susitikimai, organizuojami valstybės reprezentaciniai renginiai (valstybės vadovų priėmimai, užsienio šalių valstybinių švenčių oficialūs minėjimai ir pan.). Nuo Vilniaus paveikslų galerijos atidarymo, šiuose rūmuose ir jų kieme surengta per 300 įvairiausių renginių. Planuojama, užbaigus viso ansamblio restauravimą, įkurti rūmų karietinių ekspoziciją, visą ansamblį pritaikant klasikinės kultūros populiarinimo paskirčiai (rengiami festivaliai, šventės, koncertai).

  Chodkevičių rūmuose įkurta Vilniaus paveikslų galerija 1994 m. lankytojams pristatė pirmąją nuolatinę ekspoziciją, kuri apėmė XVI-XIX a. Lietuvos dailę. Tačiau išsamios daugeliui dešimtmečių Lietuvos dailės raidą reprezentuojančios ekspozicijos sukūrimas reikalavo atskirų dailininkų, stilistinių epochų, dailės žanrų ir sambūrių įvertinimo ir aktualizavimo, kurio Lietuvos dailės muziejus ėmėsi 1996-2000 m. sistemingai rengdamas tarptautines ir nacionalinės reikšmės parodas:

• Europos Tarybos kultūros kelių programos „Baroko kelias Lietuvoje“ paroda „Baroko dailė“ (1996);
• Europos Tarybos kultūros kelių programos „Vienuolynų kelias Lietuvoje“ paroda „Vienuolynų dailė“ (1998);
• „Jonas Kazimieras Vilčinskis ir jo leidiniai“ (1997);
• „Lietuvos dailė 1907-1914“ (1997);
• „Vilniaus dailės draugija 1908-1915“ (1997);
• Europos Tarybos kampanijos „Europa - bendras palikimas“ tarptautinė paroda „Vilniaus klasicizmas“ (2000).

  Šiose parodose daugiausia buvo po restauravimo pirmą kartą eksponuojami kūriniai. 1994 m. įrengta ekspozicija ir minėtomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis parodomis buvo objektyviai pasiruošta išsamios ir įvairiapusiškos ekspozicijos „XVI-XX a. pradžios Lietuvos dailė“ sukūrimui. Naujoji ekspozicija iš esmės reprezentuoja Lietuvos meno raidą kaip pastovi nacionalinio meno puoselėjimo programa. Jos autoriai - Romualdas Budrys, Laima Bialopetravičienė, Dalia Tarandaitė.

  Ekspozicija sudaryta iš istorinių interjerų (6 įvadinės salės) ir 17 parodinių salių, pristatančių XVI-XX a. pradžios Lietuvos dailę. Ji išsamiau ir nuosekliau parodo XVI-XIX a. Lietuvos dailės raidą, išplėsdama 1994 m. galerijos ekspozicijos chronologines ribas iki XX amžiaus pradžios kultūrinio atgimimo ir pirmųjų lietuvių dailės parodų. Plečiant ekspoziciją buvo laikomasi nuo pat pradžių suformuotos koncepcijos - įžanginėse antrojo aukšto salėse rodomas rūmų interjeras (eksponuojamais kūriniais siekiant atskleisti ne tik Chodkevičių rūmų architektūros grožį, bet ir XIX a. pirmos pusės Vilniaus dvasią, prisimenat žymiausius to meto vilniečius, asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje), o pagrindinėje ekspozicijos dalyje chronologine tvarka supažindinama su Lietuvos dailės raida. Galerija pasipildė į pirmąją ekspoziciją nepatekusių XIX a. antros pusės dailininkų kūriniais, joje išsamiau pristatoma visų XIX a. Vilniuje dirbusių tapytojų kūryba. Naujajai ekspozicijai keletą kūrinių paskolino Žemaičių muziejus „Alka“, Vilniaus universiteto Mokslo muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Kontaktinė informacija:
Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius
Tel./faksas (8-5) 212 0841, tel. (8-5) 212
El. paštas galerija@ldm.lt
http://ldmuziejus.mch.mii.lt/VPG/Index.htm