Neries upės vingyje 160 hektarų plote įsikūręs Vingio parkas. XV – XVI a. jis priklausė Radviloms, vėliau – vyskupui Ignui Masalskiui, dar vėliau – Vilniaus generaliniam gubernatoriui Leontijui Beningsenui, kuris pasistatė pušyne puošnius vasaros rūmus. 1919 m. atgimus Vilniaus universitetui, buvusio dvaro rūmuose Vingio parke buvo įkurtas Botanikos sodas. XX a. viduryje sodą nuniokojo potvynis ir karas. Didžioji atkuriamo sodo dalis buvo perkelta į kitą vietą. Vingio parke įrengti du įėjimai – iš M. K. Čiurlionio ir iš Birutės gatvės. Netoli nuo įėjimo į Vingio parką iš M. K. Čiurlionio gatvės stovi klasicistinė koplyčia, o šalia jos yra vokiečių karių kapai.

Vingio parkas – mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parką pamėgę ir sportininkai. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs koncertai, renginiai, šventės. 1988 m. stadione prie estrados vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. – popiežius Jonas Paulius II čia laikė mišias.

Vasaros metu parkas pagyvėja: jo centre veikia vaikams skirti atrakcionai, kelios kavinės, sportinio inventoriaus nuomos punktas.